BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



Iš mano ‘zvierinčiaus’ gyvenimo ;)

2010-12-29

Eržilai.Pagal Michael Schafer-’Žirgų kalba’

Posted by zvierincius in Kasdienybė  Tagged , , ,

Tikriausiai daugelis yra girdėjęs pasakojimų ir įspėjimų apie eržilus.Kokie jie pikti,baisūs,susikalbėt su jeis niekaip nesigauna ir išvis jie mažai kuom panašūs į normalų draugišką arkliuką.Ne-jie yra visiškai tokie patys draugiški,socialūs gyvūnai,ir taip-dirbant su jais reikia kitokio ‚priėjimo‘ nei su kumelėmis ar kastratais.Bet neverta išsigąsti,juk visur ir visada yra išimčių,tačiau pakalbėkime apie bendrus faktus.

Eržilo socialinis statusas.

Visu pirma reikėtu žinoti,suvokti ir nepamiršti eržilo padėties bandoje.Dauguma mano,galbūt paveikti holivudinių filmų,kad eržilas atlieka bandos vedlio pareigas,tačiau žirgų bandoje vyrauja matriarchatas-kitaip sakant valdžia kumelių ran…kanopose.O Eržilai viso labo tik atsakingi už bandos saugumą bei prieauglio didinimą,kai tuo tarpu kumelės renkasi ganyklas,migravimo kelius,girdyklas,nustato hierarchijos grandinę.Migruojant bandai individai išsidėsto taip: pirmos eina dominuojančios,aukštesnio rango kumelės su kumeliukais,tuomet žemesnio socialinio sluoksnio individai ir gale žinoma-eržilas.Taigi nereikėtu sureikšminti eržilo,kaip įpatingai ‚intelektualia‘ veikla užsiimančios ‚šeimos galvos‘.Būtent dėl tokių jiem skirtų pareigų eržilai pasižymi atsakingumu,akylumu,šaltumu ir iš dalies agresija,kuri pasireiškia tik norint išlaikyti savo pozicijas hierarchijoje arba nuvyti atklydusį jaunuolį.Ir žinoma-kai eržilas patenka į arklides,privačias rankas-jo instinktai ir įpročiai,kurie buvo ‚įkalti‘ per tūkstančius metų genofonde,savaime aišku-niekur nedingsta.

Temperamentas.

Kaip taisyklė-eržilo(o ir kumelių) temperamentas priklauso dar ir nuo veislės.Pas šaltakraujus ir nervai šaltesnis,o karštakošiai karštakraujai reaguoja ir išsireiškia emocingiau.Vykstant hierarchinėms kovoms ar žaidimams nebūtinai laimės stambesnis,stipresnis individas.Tarp žirgų veislių yra ryškūs skirtumai agresijos apraiškose.Rytietiškų kraujų žirgai yra judresnis,greitesnės reakcijos,dažniau ir stipriau kandžiojasi kovos metu,kas leidžia jiems turėti žymią persvarą prieš kurkas stambesnius priešininkus.Pas žirgus turinčius didelę dalį ‚šalto‘ kraujo yra lėtesnė reakcija ir dažniausiai jie stengiasi išvengti kovos prieš ‚karštesnį‘ priešininką.

Taigi-‚bijai vilko-neik į mišką‘. Jeigu norite eržilo,bet bijote neadekvataus jo elgesio-isigykite primityvesnės,stambesnės veislės žirgą.Tačiau netgi ir šioje situacijoje žirgo elgesys ir bendravimas iš didesnės dalies priklausys ne tik nuo jo,bet ir nuo jusų temperamento.

Kastracija-už ir prieš.

Atsidavę ‚gyvunėlių mylėtojai‘ iki pamėlynavimo rėks,kad kastracija yra blogis,o iš kitos pusės ‚patyrę sportininkai‘ aiškins,kad reikia kastruot betkoki vyriškos lyties arklį vos tik suėjus tinkamam laikotarpiui,kol jis nespėjo konors suvalgyti,sutrypti ar sukergti…O kas gi slypi per vidurį?Visu pirma eržilo savininkas turėtu atsižvelgti į savo galimybęs,tikslus ir žirgo elgesį.Tam,kad apsispręsti,kastruoti ar ne,reikėtu pagalvoti apie: konkretaus individo genofondo svarbą(jei eržilas yra ne perspektyvus kergime,neturi ‚išliekamosios vertės‘ genofondo-pliusas į kastracijos pusę),eržilo gyvenamają aplinką (jei ten pat,kur laikomas eržilas,arba kaiminystėje gyvena ir kumelės,reikia suprasti,kad rujos metu tai gręsia dideliais nemalonumais,neplanuotais kumeliukais,ir netgi traumom),eržilo paskirtis (reikėtu atsižvelgti į tai,kam skirtas bus žirgas- sportui,mėgėjiškam jojimui,turizmui ar vaikų treniravimui…).

„Man nupirko eržiliuką-ką daryti?“

Viena dažniausių ir didžiausių klaidų,kurią daro tėvai,nieko neišmanantys apie žirgus-jauno eržilo pirkimas savo ‚arkliukus mėgstančiai‘ nepilnametei atžalai.Visu pirma,turėtumėte žinoti,kad su eržilais taisyklingai ir harmoningai gali dirbti tik žmonės su praktika,žirgų psichologijos žiniomis bei savikontrole,ko neturi jaunas pradedantysis raitelis,kuris dar mokosi kontroliuoti savo nuosavą kūną,ką jau kalbėti apie jauną,energingą eržilą.Esu asmeniškai mačiusi ne vieną atvejį,kai jaunieji žirgo ‚savininkai‘ tiesiog nebesusitvarko fiziškai,nebesupranta savojo globotinio ir jis,geriausiu atveju,yra kastruojamas,o kartais ir nukeliauja tiesiu maršrutu į ‚Italiją‘,nes tėvai laiko jį pavojingu.

Kitas varjantas,kai vyriškos lyties kumeliukas yra auginamas nuo gimimo,mylimas,glostomas,su juo yra bendraujama,mokoma elementarių dalykų,tačiau toptelėjus ‚paauglystei‘ (2,5-4 metai) iškyla problemos,kurių nesitikėjo savininkas.visi kumeliukų žaidimai bandoje yra pagrįsti hierarchinių kovų treniruotėmis.Jei iki 2-2,5 metų amžiaus žaidimai dar atrodo nekaltai,tai vėliau,prasidėjus minėtajai ‚paauglystei‘-jie tampa dažnesni ir grubesni,ko pasekoje kumeliukas,neturintis galimybės žaisti su savo rūšies individais-įtraukinėja į žaidimus žmogų.Įpatingai ryškiai toks elgesys pasireiškia pas jaunus eržiliukus,kuriem tuo metu vyksta ir lytinė branda.Norint užsitarnauti pagarbą ir išvengti problemų ateityje bei žirgo agresijos,turėtume žinoti pagal kokias taisykles jie žaidžia ir kaip turėtume reaguoti.

Hierarchiniai eržilų ‚žaidimai‘.

Tikriausiai ne vienas iš musų,kas augina eržilą(-us) yra pastebėje,kaip esant levadoje jie kviečia ‚pažaisti‘. Žaidimas yra pradedamas nuo bandymo išgąsdinti priešininką,dar neprasidėjus artimai kovai.Eržilai bėga link vienas kito smulkia riščia,aukštai keldami kojas,išriete sprandą,stengdamiesi pasirodyt didesni ir grėsmingesni už priešininką.Žmogus žinoma pamatęs tokiu būdu atlekiantį eržilą jo pusėn-greit mauna iš aptvaro,ir tai tampa pagrindine ir didele klaida,nes eržilas pamąsto-‚..O,pavyko išgąsdinti,reiškias aš stipresnis‘.Visu pirma,einant ‚aiškintis hierarchijos‘ į aptvarą reikėtu su savimi pasiimti ilgesnį steką,kuris,reikalui esant,bent dalinai pakeistu kanopas ir dantis.Ir žinoma,jokiu būdu neužleisti savo pozicijos.Tai galima parodysi aukštai iškėlus rankas(‚atsistojant piestu‘),ir judant link žirgo su tikslu nuvyti,išgąsdinti.Taip išvengsite tolimesnio kovos tęsinio.O jis būna tokioje pasekoje: po minėtojo bandymo išgąsdinti priešininką seka ėjimas ratu vienas aplink kitą,apsiuostymas ir daužymas į žemę priekine kanopa.Ir po garsaus kovingo šūksnio yra pradedama kova.Abudu priešininkai stojasi piestu,bando kaklo ir dantų pagalba parversti priešininką.Vėliau seka bandymas grybštelti vienas kitą už priekinių kojų,ko pasekoje abudu klaupiasi ant priekinių ir toliau tęsią kovą kaklu,bandant prispausti prie žemės.jei abudu eržilai yra vienodos svorio kategorijos ir jų temperamento lygiai nesiskiria-kova toliau tesiama bandant įkasti į kaklo,pečių,šonkaulių sritį,taip pat ir už galinių kojų.Galų gale silpnesnis priešininkas yra nuvejamas tam tikru atstumu.Gamtoje tokios kovos vyksta pagal griežtas taisykles ir labai retai jų pasekoje būna rimtų arba mirtinų traumų,nebent abiejų eržilų svorio kategorijos labai smarkiai skiriasi.Yra pastebėta,kad kovojant primityvesnių veislių bandos eržilams(pvz Islandų poniai),nugalėtasis negarsiai,sutartinai sužvengia ir yra paleidžiamas,nes pripažino savo pralaimėjimą.

Susidūrus su kovingai nusiteikusiu eržilu,mažiausiai reikėtu bijoti galinių kanopų,nes eržilams yra būdinga ginybai bei kovoms naudotis priekinėmis,o ‚galinių kanopų‘ stilius, būdingas kumelėms.Tačiau jei gyvūnas,nesvarbu kokios lyties,yra įvarytas į kampą-jis ginsis galu.

Patiko (18)

Rodyk draugams



Leave a reply

  • Monthly

  • Draugai

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web